Psichės istorijos : šiuolaikiniai lietuvių rašytojai psichoanalizės kontekste

Knyga skirta XX a. pabaigos lietuvių literatūros rašytojų kūrybos analizei Carlo Gustavo Jungo teorijų kontekste. Joje lietuvių literatūros autorių kūriniai analizuojami pirmiausia pagal analitinės psichologijos įžvelgiamus dėsningumus. Knygoje C. G.Jungo archetipų ir kitų psichoanalizės teorijų pagrindu analizuojamas Broniaus Radzevičiaus romanas "Priešaušrio vieškeliai" taip pat Dalios Urnevičiūtės "Leona" bei kitų šiuolaikinių lietuvių literatūros autorių kūryba - Danutės Kalinauskaitės "Niekada nežinai", Renatos Šerelytės "Mėlynbarzdžio vaikai", Lauros Sintijos Černiauskaitės "Benedikto slenksčiai", Zitos Čepaitės "Moters istorija", Jurgos Ivanauskaitės "Miegančių drugelių tvirtovė". Tai knyga, kuriai metodas labai svarbu - pirmą kartą lietuvių literatūros autorių kūryba tampa šiuolaikinės kultūrinės psichoanalizės nuostatų taikymo objektu, literatūrinės kūrybos vertę mėginama pagrįsti tarpdisciplininėmis priemonėmis. Taikant psichoanalitinį vertinimą literatūrai, teorinės psichoanalizės nuostatos ir praktinės įžvalgos laikomos pagrindu, leidžiančiu analizuoti literatūrinę medžiagą laikant ją individualios psichikos reiškimosi dalimi. Svarbiausia šiuo atveju - autentiškų psichikos procesų atspindėjimas. Analitinės psichologijos kontekste esminga, kad tai, kas atsiveria romane, yra individuali psichika, sudaranti dalį realybės, kurią vadiname rašytojo gyvenimu, jo gyvenamuoju laiko tarpsniu. Meninio kūrinio figūros - ir moteriškosios, ir vyriškosios - yra meniškai išplėtoti ir paryškinti rašytojo psichikos procesų simboliai.