Šarangė varangė

Kalėdiniame sveikinime senolis taip ir parašė: „Sušalę žvirbliai nuo stogo byra tiesiai Sargiui į nasrus, ir saldūninės kriaušės beigi slyvos, kurias taip mėgsti, šitos žiemos neatlaikys“. Pamena Saulius, skaitė tą kalėdinį senolio pasakojimą ir tiesiog akyse regėjo, kaip Sargis stovi prie savo būdos užlošęs galvą bei pražiojęs nasrus, kad net krūminiai dantys matyti, ir byra į juos – taigi tuos Sargio nasrus – vienas po kito it susiraukšlėję obuoliukai šaldyti žvirbliai nuo stogo.