Raganiukė buvo nenuorama ir užsispyrusi, nors kasdien maždaug po šešias valandas mokėsi burti, ne viskas pavykdavo – vietoj lietaus pasipildavo pasukos, kankorėžiai ir net baltos pelės. Negana to, ji užsitraukė senų raganų nemalonę, kai Valpurgijos naktį ant Bloko kalno pasirodė nekviesta.