Laikinoji sostinė lietuvių literatūroje

Šio tyrimo objektas yra laikinoji sostinė – ne istorinis tarpukario Kaunas, bet literatūrinis jo antrininkas, sukonstruotas pagal savitus meninio pasaulio principus. Literatūra ne tik fiksuoja specifinius miesto tikrovės bruožus – joje įsispaudžia konkretaus laikotarpio individualiai ir kilektyvinei sąmonei būdingas santykis su konkrečia urbanistine erdve. Tokiu būdu literatūra leidžia šiandienos skaitytojui pažvelgti į laikinąją sostinę jos amžininkų, pokario išeivijos ar sovietmečio rašytojų akimis, o literatūrologui teikia medžiagos istorinės tarpukario Kauno vaizdinio raidos rekonstrukcijai.