Sostinė kaip tapatumo simbolis. Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje

Sostinė yra ne tik politinis, administracinis valstybės centras, bet ir simbolinė nacionalinės ideologijos, tautinio, pilietinio, kultūrinio, socialinio tapatumo formavimosi ir reprezentacijos erdvė, užtikrinanti istorinės atminties tąsą ir brėžianti jos raidos vektorius. Kita vertus, kaip politizuota erdvė sostinė yra transformuojama kintančių istorinių-politinių procesų, jos miestovaizdis, kultūros ir socialinio gyvenimo formos kinta priklausomai nuo dominuojančio politinio elito puoselėjamos nacionalinės ideologijos.

Straipsnių rinkiniu pirmąsyk draugėn sutelkiami vienalaikių - prarastos istorinės ir laikinosios - tarpukario Lietuvos sostinių tyrimai, viliantis, kad ši jungtis sudarys sąlygas lyginamajai analizei, atvers naujus požiūrio taškus ir tolesnes tyrimų perspektyvas.

Dviejų tarpukario sostinių kaip tapatumo simbolių pamąstymas yra svarbus ir reikšmingas ne tik istoriniu požiūriu. Jis galėtų tapti paskata svarstymams, ką gi šiandienos Lietuvos kultūrai reiškia tai, kad paveldėjome ne vienos, o dviejų sostinių realias bei simbolines erdves.