Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė Raštai (3 tomas)

Autorės žodis:
Nežinau, kaip būtų vysčiusis mano kūryba, jei Konstantinas būtų gyvenęs. Jis mane ragino bandyti muzikalinę architektoniką taikinti poezijai. Aiškino muzikalinių kūrinių struktūrą - jaučiau, kad man reikės daug mokytis, mokytis muzikos - ir... taip greit viskas nutrūko. Mano įgimtas nelemtas visuomeniškumas, įgimtas realių daiktų stebėjimas ir tas likimas, kurs griežtai įstatė mane į sunkaus pedagoginio darbo vėžes, — visa tai gniaužte užgniaužė tikros mano kūrybos išsivystymą. Tikros - tai, manau, tokios kūrybos, kur visos realistinės priemonės, visas gyvenimiškas patyrimas turi tarnauti dvasiniams poreikiams, turi tarnauti dvasią formuojančioms idėjoms, turi tarnauti išryškinti tam simboliui, kuris kaupia savyje visą glūdintį žmogaus esmėje kurybinį grožio ir gėrio ilgėjimąsi.