1935 m. parašytas romanas „Dangaus žydrynė“, pasak autoriaus, atsirado iš jį patį niokojusios kančios sukeltų „siaubingų iškrypimų“: nepasotinamo poreikio ištvirkauti ir girtauti, bandymo prisijaukinti fobijas, haliucinacijas ir košmarus, bjaurasties ir susinaikinimo traukos.
Knygos veikėjas, genamas nesuvaldomos aistros demoniškai mylimajai Dirtei, nepaaiškinamos neapykantos „pozityviai pamišusiai“ komunistei Lozorei ir jį patį beviltiškai įsižiūrėjusiai Ksenijai, blaškosi po XX a. ketvirtojo dešimtmečio Europą: prabangius Londono ir Vienos viešbučius, Paryžiaus barus, pilietinio karo apimtą Barseloną ir Frankfurtą, kuriame būgnus jau muša juodašvarkiai, baltaplaukiai nacių vaikai...