Abatas C

George Bataille prancūzų rašytojas ir filosofas, bandęs save atrasti dievo namuose, bet vėliau to atsisakęs pasinėrė į žmogaus psichikos ir jo kūniškų pojūčių tyrinėjimus. Erotizmas- tapo vienas iš pagrindinių George Bataille kūrybos aspektų. Vieni jį vadino pamišėliu, paranojiku, kiti tuo tarpu didžiu to meto mąstytoju drąsuoliu. Perskaičius jo knygą „Akies istorija“ aš buvau lengvai šokiruota, gašlumas ir ribų nebuvimas norint patirti kažką naujo buvo tiesiog neišpasakytnas, trumpiau tariant tai buvo XXa. pradžios „juoda pornografija“. Reiktų paminėti kad autorius tą knyga rašė įkvėptas De Sado, tuo manau viskas ir pasakyta. Todėl paėmus skaityti „Abatas C“ taip pat tikėjausi kad tai bus kažkas panašaus. Bet čia jau nėra tų atvirų gyvuliško sekso scenų, dėmesys sukoncentruotas į pačių veikėjų jausmus ir norus.

Knygos pagrindinį siužetą galima būtų pavadinti - meilės trikampis tarp dviejų brolių Čarlio C , jo brolio abato Robero C ir jų paleistuvės draugės Eponinos. Pastaroji visą laiką troško abato meilės, pasitelkdama įvairius gundymus ir net jo brolį, kuris yra jos meilužis. Bando įtikint kad abatas su ja permiegotų. „Ją išvargino jos pačios siutas, ji norėjo, kad abatas ją pripažintų, kad pagaliau imtų gerbti, bet žinodama, kad tiesa sakant be ydų, ji nelabai turi kuo pasigirti, darė viską, kad jį sugundytų. Ji buvo teisi: lovoje panieka prostitutei virsta palaima, kuria seikėjamas jos skaistumas“.

Abatas nors ir sunkiai bet bando kovoti su savo kūniškomis kančiomis, bet laikui bėgant tos kančios virsta beprotybe dėl kurios jis visiškai praranda save ir savo skaistumą.

Knyga sulaukė daug pasipiktinimų ir kritikos, nes autorius išdrįso rašyti apie kunigą kuris vaizduojamas kaip klystantis ir silpnas žmogus, bet kaip jau minėjau anksčiau Bataille nėra ribų.