Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems

Studija apie XVI a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės moterų korespondenciją. Studijoje analizuojami Barboros Radvilaitės laiškai vyrui Žygimantui Augustui, broliui Mikalojui Radvilai Rudajam ir kitiems artimiems giminaičiams platesniame XVI a. LDK ir Vakarų Europos moteriškosios korespondencijos kontekste. Įvadinėje studijos dalyje aptariamos platesnės temos – rašančių ar skaitančių moterų vaizdavimas XVI a. ikonografijoje, moterų korespondencijos atsiradimo prielaidos – moterų raštingumo lygio, rašiusiųjų grupės ir laiškų autorystės klausimai, apžvelgiamos Lietuvai reikšmingos įvairių šalių moterų korespondencijos ypatybės. Antrojoje dalyje apibūdinama moterų korespondencija LDK XVI a. pirmojoje pusėje – dėmesys skiriamas laiškų regulai (formai ir turiniui, subskripcijai, specifiniam laiško vietos ir datos nurodymui), laiškų turiniui, žodynui. Apžvelgiant LDK moterų korespondenciją XVI a. antrojoje pusėje aptariamas jos intensyvumas, laiškų autorystė, laiškų temos (ūkiniai, politiniai-klienturiniai, religiniai, meilės laiškai). Trečioji dalis skirta Barboros Radvilaitės laiškams, kurių iki mūsų dienų išliko 60 trumpu 1547-1551 m. laikotarpiu. Studijoje aiškinamasi, kiek laiškų rašyta pačios Barboros, kiek jos sekretorių, ar laiškai buvo diktuojami. Pačios didikės, vėliau karalienės ranka rašytų laiškų išliko vos 11. Laiškų turinys rodo, jog ji nebuvo atitrūkusi nuo tikrovės, gaudėsi realiuose įvykiuose, stengėsi padėti savo šeimai. Laiškų turinį ir kalbą objektyviausiai atspindi ketvirtoje dalyje publikuojami Barboros laiškų vertimai. Publikacijos įžangoje pateikiamos laiškų ir dokumentų publikavimo pastabos, laiškų vertimų aprašo principai.