Barbora Radvilaitė

Gimė garsioje turtais, valdžia ir įtaka Radvilų, laikomų netituluotais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) karaliais, šeimoje [15]. Tėvas – įtakingas LDK didikas, Vilniaus kaštelionas Jurgis Radvila. Motina – gražuolė lenkų didiko duktė Barbora. Brolis – žymus LDK valstybės ir politikos veikėjas Mikalojus Radvila Rudasis [2, 17]. Kita ypač reikšminga to meto valstybės figūra – Mikalojus Radvila Juodasis – Barboros Radvilaitės pusbrolis.
Barbora Radvilaitė užima ypatingą vietą Lietuvos istorijoje ir kultūroje. Jos asmuo ir ją lydėjusios legendos jau daugiau kaip keturi šimtmečiai traukia ne tik mūsų, bet ir kaimyninių kraštų dailininkus, poetus, dramaturgus, istorijos tyrinėtojus. Lenkų istorikas Zbignevas Kuchovičius (Zbigniew Kuchowicz) Barborą Radvilaitę vadina gražiausia ir įdomiausia to meto Europos moterimi [13]. Tačiau į istoriją ji pirmiausia įėjo kaip moteris, kuriai buvo lemta tapti karaliene ištekėjus iš meilės [15]. Be kita ko, Barbora Radvilaitė buvo išsilavinusi didikė – yra išlikę 52 jos rašyti laiškai Žygimantui Augustui, Radvilų šeimos nariams bei Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui.
1537 m. Barbora Radvilaitė buvo ištekėjusi už tuometinio įtakingiausio LDK didiko – Vilniaus vaivados, Kunigaikštystės kanclerio Alberto Goštauto sūnaus Stanislovo Goštauto [2, 9]. 1542 m. Stanislovui Goštautui mirus Barbora Radvilaitė apsigyveno Vilniuje tėvų namuose. Čia sutiko Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą, jį pamilo ir pati sužavėjo visam gyvenimui [15, p. 85]. Prasidėjo slapti judviejų susitikimai. Žygimanto Augusto paliepimu iš jo rūmų į Radvilų namus buvo įrengtas slaptas perėjimas, kuriuo didysis kunigaikštis bet kuriuo metu galėdavo aplankyti savo mylimąją [3]. Po Barboros Radvilaitės namų langais Neries saloje Žygimantas Augustas apgyvendino iš Vakarų Europos atvežtų meilės paukščių – gulbių [11].

Žinios apie šią meilę netrukus pasiekė ir Krokuvą. Kilo nerimas Žygimanto Augusto tėvui Žygimantui Senajam, karalienei motinai Bonai ir Augusto seserims. Būgštauta dėl netinkamo būsimam Lenkijos ir Lietuvos valdovui ryšio, galimų Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vedybų. Tačiau Radvilos visomis išgalėmis rėmė mintį, kad Barbora ištekėtų už karaliaus, tikėdamiesi tokiu būdu dar labiau sustiprinti savo šeimos ir giminės įtaką valstybėje [15, 21]. 1547 m. Vilniuje Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė slapta susituokė [2, 3]. Viešąją bajorijos nuomonę vedybos tiesiog siutino kaip neturintis precedento, negirdėtas dalykas. Galima teigti, kad joks įvykis iki tol Lenkijos istorijoje nebuvo sukėlęs tokios audringos reakcijos kaip Žygimanto Augusto santuoka su Barbora Radvilaite [9, p. 143]. Lenkų bajorija niekaip nesutiko pripažinti Barboros. Matyt, nenorėjo, kad iškiltų galinga lietuvių giminė. Radvilos buvo galingi, turtingi, bet neturėjo karališko kraujo, o pripažinus Barborą, ši giminė galėjo susilyginti su karališkaisiais asmenimis [11, 15]. Žygimanto Augusto ir Barboros vedybos buvo naujas reiškinys Lenkijos ir Lietuvos XVI a. istorijoje – valdovas, nesilaikydamas vidurinių amžių Europos papročių, vedė nekarališkos giminės atstovę. Tai rodo, kad mūsų šalį tuo metu jau buvo pasiekusios Renesanso epochos idėjos ir renesansinės gyvensenos samprata [2, 6].
Nepaisydamas didžiulio karališkosios šeimos ir bajorijos pasipriešinimo, Žygimantas Augustas praėjus trejiems metams po slaptos santuokos vis dėlto ryžosi galutinai įteisinti savo vedybinį ryšį. 1550 m. gruodžio 7 d. Krokuvos katedroje įvyko Barboros karūnacija [3, 7, 15]. Likusius iki ankstyvos mirties mėnesius Barbora Radvilaitė gyveno Vavelyje – Krokuvos karališkuosiuose rūmuose. Prieš mirtį karalienė Barbora išreiškė paskutinę valią būti palaidota savo gimtajame Vilniuje [3]. Be galo puošni ir didinga eisena atlydėjo velionę iš Krokuvos į Vilnių, kur 1551 m. birželio 24 d. įvyko iškilmingos karalienės Barboros laidotuvės. Barbora Radvilaitė buvo palaidota Vilniaus Katedros gotikinėje kriptoje – šalia pirmosios Žygimanto Augusto žmonos Austrijos kunigaikštytės Elžbietos [8, p. 685; 10; 18].