Lietuvių ir prūsų religinė elgsena: aukojimai, draudimai, teofanijos

2015 m. publikuotas darbas, skirtas paskutiniųjų Europos pagonių – lietuvių ir prūsų – reikšmingiausių religijos segmentų – dievų atvaizdų, šventyklų, šventviečių, aukviečių bei jose apeigas atlikusių žynių – charakteristikai. Ši monografija skirta kitų svarbiausių baltiškos pagonybės elementų – lietuvių ir prūsų aukojimo ritualų, religinių draudimų bei teofanijų analizei. Susisteminus aukojimo apeigų aprašus, siekiama nustatyti, kokios aukų rūšys galėjo būti žinomos lietuviams ir prūsams XIV-XVII a.; kokie pagrindiniai aukojimų dievams ir mirusiems protėviams tikslai; kas atlieka aukojimo apeigas, kokie ryškiausi aukotojo ir kitų apeigų dalyvių apeiginiai veiksmai; kas ir kokiems dievams dažniausiai aukota. Ne mažiau svarbu įvertinti aukojimo tikslų, aukojimo būdo, vietos ir pačios aukos turinio koreliaciją; palyginti, kuo vienas aukojimo būdas savo siekiais, adresatu, ritualo eiga skiriasi nuo kitų žinomų ir sankcionuotų to paties laikotarpio aukojimo būdų.