Du gyvenimai II dalis

Knyga, kurią laikote rankose, priklauso prie tų retų kūrinių, kuriuose grožinė literatūra tampa dvasinės patirties įrankiu. Šios ezoterinės knygos autorė Konkordija Antarova (1886–1959) – Maskvos Didžiojo teatro solistė, pedagogė ir dvasinių ieškojimų asmenybė, savo pagrindinį gyvenimo veikalą - daugiatomį mistinį romaną „Du gyvenimai“ parašė įkvėpta telepatinių seansų su Dvasios Mokytojais 1930–1940 m., sudėtingu istorijos laikotarpiu, kai vidinė žmogaus laikysena buvo svarbesnė už bet kokį išorinį stabilumą. Kūrinys gimė iš meditacijos, intuicijos ir gilaus teosofinio apmąstymo. Ilgą laiką saugotas privačiai, jis išvydo dienos šviesą tik po autorės mirties ir tapo kultine ezoterikos klasika. ''Du gyvenimai'' - mistinis ir filosofinis romanas apie žmogaus dvasinį kelią, kuriame susipina veikėjų, ieškančių tiesos per nusivylimus, keliones ir išbandymus, likimai, pateikiamos ezoterinės žinios apie karmą, meilę, brolybę ir sąmonės vystymąsi, Rericho Gyvosios Etikos mokymą. Knygoje gausu persekiojimų, intrigų, magijos ir kovos tarp gėrio ir blogio, tačiau tai tik gilaus dvasinio turinio fonas. Pagrindiniai veikėjai, baigę savo žemiškas keliones, padeda kitiems pakilti į Tiesą, atskleisdami sąmonės, karmos ir evoliucijos paslaptis, atskleidžia išmintį, kaip įveikti kančią, baimę, pavydą ir pasiekti dvasios harmoniją, atrasti gyvenimo prasmę, tapti savo likimo valdovais, įvaldyti meilės galias, įtvirtinti gyvenimo džiaugsmą.

Romanas nukelia skaitytoją į pasaulį, kuriame žemiškasis gyvenimas susipina su subtiliomis dvasinėmis realybėmis, o žmogaus siela patiria vidinę transformaciją, lydimą karmos dėsnių, likimo išbandymų ir meilės jėgos. Antarova pasitelkia grožinę formą, kad perteiktų teosofijos idėjas: Sanat Kumaros vaidmenį, Pakylėtųjų Valdovų hierarchiją, sąmonės evoliuciją ir dvasinio mokymo tęstinumą.

Šioje dvasinėje erdvėje romane atsiskleidžia Mahatma Morya (Ali Mohamedas), Koot Hoomi (seras Vomis), Paulius Venecijietis (Florentietis), Illophillion (mokytojas I.) ir grafas Sent Žermenas (princas Sengeris). Jie nėra vaizduojami kaip tolimi mitiniai personažai; priešingai – tai jautrūs, veiklūs Mokytojai, vedantys žmogų iš tamsos į vidinę šviesą, padedantys suvokti aukštesnių dėsnių veikimą kasdienybėje. Jų balsai romane tampa dvasine atrama – priminimu, kad žmogaus kelias niekada nebūna vien tik žemiškas.

Šalia dvasinių mokytojų romane pasirodo ir simboliškai atvaizduoti žinomi kultūros ir teosofijos veikėjai: Levas Tolstojus (Levuška), Elena Blavatskaja (Natalija Andrejeva), Henry Olcott (Oldenkot), Ani Bezant (ledi Berdran), Sergejus Rachmaninovas (kompozitorius Aninovas). Jie vaizduojami ne kaip biografiniai personažai, bet kaip personifikuoti dvasinių mokinių archetipai, žmonės, kurių vidinis jautrumas, kūryba ar mąstymas tampa pamatu dvasiniam augimui ir sąmonės praplėtimui.

Antarovos vaizduojama kelionė nėra fantastinė – tai psichologinis ir dvasinis procesas, kuriame veikėjai susiduria su savimi, su savo praeities klaidomis, karmos pamokomis ir būtinybe tobulėti. Romanas motyvuoja, kad kiekviena siela turi ''du gyvenimus'': išorinį, veiksmų ir sprendimų, bei vidinį, kuriame vyksta tikroji kova ir tikrasis augimas.

Antrasis ''Dviejų gyvenimų'' tomas tęsia dvasinę kelionę, kurią Konkordija Antarova pradėjo pirmajame tome, ir dar giliau panardina skaitytoją į subtilų žmogaus sielos virsmą. Jei pirmasis tomas atvėrė duris į Dvasios Mokytojų pasaulį, tai antrasis parodo, kaip jų mokymas keičia kasdienį žmogaus gyvenimą. Veikėjai suvokia karmos priežastingumą ir mokosi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, bei gauti dvasinę paramą. Antarova parodo, kaip žmogaus dvasinis tobulėjimas vyksta per kančią, atleidimą, gebėjimą įsiklausyti į savo vidaus ''Aš''. Mahatmos Moryos, Koot Hoomi, Illophilliono ir kitų Mokytojų žodžiai čia įgauna gilesnę, labiau praktinę dvasinio kelio prasmę. Šiame tome daug dėmesio skiriama tam, kaip įtampa tarp žemiškojo ir dvasinio gyvenimo tampa brandos šaltiniu. Daug vietos skiriama vidinio pasirinkimo dilemai: lemtingoms sprendimų akimirkoms su prieštaringomis sielos būsenomis, jų kovą tarp žmogiškosios prigimties instinktų diktuojamų poelgių ir dvasinės prigimties. Tai knyga tiems, kurie nori ne tik žavėtis mistika, bet ir suprasti, kaip dvasiniai dėsniai veikia realiame gyvenime.

Šis kūrinys kviečia skaitytoją sustoti ir įsiklausyti į savo paties vidų. Nors romanas kupinas mistinių, ezoterinių vaizdinių, jo tikslas nėra mokyti dogmų – veikiau jis skatina pradėti asmeninę kelionę, pajusti, kad nematomas pasaulis nėra atskirtas nuo kasdienybės, o dvasiniai Mokytojai pasirodo tada, kai žmogus pasirengęs juos išgirsti.

„Du gyvenimai“ – tai pasakojimas apie sielos kelią į šviesą, apie nematomą pagalbą, kurią žmogus gauna bręstant dvasiai, ir apie meilę, kuri yra stipresnė už bet kurias gyvenimo aplinkybes.

Jeigu ši knyga padės bent akimirką pamatyti savo pačių gyvenimą platesniame kontekste, ji atliks savo paskirtį.

Kieti viršeliai, 560 p. Vertė Laimutė Žukauskienė. Serija ''Ezoterinė biblioteka''.