Knyga „Niurnbergo šešėlyje“ liudija atkaklias ir ilgalaikes autoriaus pastangas ir toliau žengti sunkiu ir nedėkingu tiesos paieškų keliu. Anot rašytojo, tokių paieškų aktualumą bei svarbumą padidina ir tas apgailėtinas faktas, kad po Antrojo pasaulinio karo Europoje ir kone visoje Žemės planetoje įsiviešpatavo tokia keista padėtis, kai holokaustą neigiantis ar juo abejojantis žmogus gali atsidurti kalėjime, o pilietis, kolaboravęs su sovietinio genocido „prarabais“, be jokių kliūčių gali atsisėsti į valstybės prezidento kėdę. Tad ar gali tokia padėtis, kai iki šiol pasauliniu mastu dar nepasmerktas sovietinis komunizmas ir kai tikram genocidui priskiriamas vien tik žydų holokaustas, nerūpėti tikram tiesos ieškotojui arba tikram istorikui?

Knygoje surinkti svarbiausi pastaruoju metu sukurti publicistikos straipsniai, eseistinė apysaka “Doktrinos šešėlyje, arba šeimininko gimimas”, polemika su “Lietuvos ryto“, “Šiaurės Atėnų”, “Respublikos” straipsnių autoriais, atsakymai į A. Pilvelio ir “Metų” klausimus, taip pat atviras laiškas G. Vainauskui ir trys pareiškimai (S. Alperavičiui, J. Šmulkščiui, D. Kuodytei).

Autorius, pradėdamas Niurbergo procesu, juridiškai primetusiu dvejopus vertinimo standartus, apžvelgia jo įtaką ir pasekmes beveik viso pasaulio istorijai iki šių dienų. Jis kritikuoja Lietuvos istorikus, nenorinčius pažvelgti į istoriją plačiau, bet aklai diegiančius vakarietišką mąstyseną. Mikelinskas kritiškai vertina V. Čerčilio asmenybę, taip pat Amerikos politiką.