Lietuvių liaudies tekstilė. Rankšluosčiai

Rankšluosčiai laikomi vienas gražiausių lietuvių baltųjų audinių. Jie ne tik džiugina akį savo raštų ir puošybos įvairove, bet ir rodo begalinį lietuvių moterų darbštumą, išmonę, grožio pajautimą. Rankšluosčiai Lietuvoje nuo seno buvo įprastas dalykas – ir dainose apdainuojami, ir minimi prieš kelis šimtus metų apie Lietuvą rašiusių autorių darbuose. Dovanodami rankšluosčius, lietuviai pagerbdavo svečius ar atsidėkodavo už gerus darbus. Audimo būdai ir raštai buvo perduodami iš kartos į kartą ir kartu kuriami nauji. Raštų puošybos simbolikoje tyrinėtojai įžvelgia per šimtmečius sukauptą tautos išmintį. Ypatingą lietuvių požiūrį į rankšluosčius atspindi tai, kad juos kabindavo garbingiausioje pirkios vietoje. Tamsokiems XIX a. trobesiams puošnus rankšluostis suteikdavo šviesos ir jaukumo.
Lietuvos dailės muziejaus Liaudies meno skyriuje saugoma įspūdinga rankšluosčių kolekcija – šiandien ji jau perkopė 1000 vnt. Nuo pat skyriaus gyvavimo pradžios, daugiau nei per septyniasdešimt metų buvo sukaupta tai, kas sugulė į kelių šimtų puslapių leidinį. Pirmieji rankšluosčiai į rinkinius pateko 1946 m. taigi simboliška ir katalogo išleidimo data – 2016-ieji. Leidinio idėja brendo jau senokai – skatino noras parodyti dalelę gausaus Lietuvos dailės muziejaus liaudies tekstilės rinkinio ir pradėti iki šiol mažai gvildentos temos, svarbios mūsų tautiniam tapatumui pažinti, tyrimus.