Vandenyne

Knygoje autorius dalijasi atsiminimais apie darbą laivų apsaugoje nuo piratų. Skaitytojas lydi autorių iš vieno laivo į kitą žvelgdamas į apsaugininko kasdienybę, susidurdamas su įvairių tautų žmonėmis, drauge su autoriumi išgyvendamas jo patirtus nuotykius. Nors autorius šia veikla buvo užimtas ne vienus metus, knygoje pateikti tik 2013 m. įvykiai.

Pasak autoriaus, „keliaudamas suvoki, koks mažas pasaulis ir koks mažas esi pats. Matai skirtingus žmones, rases, papročius, kultūrą ir visai nebesvarbu, patinka tai, ką matai, ar ne, – tiesiog tampi turtingesnis, akiratis praplatėja. Pabuvęs svetur, o ypač kur skurdžiau, susivoki, kokioje puikioje šalyje gimei ir koks turtingas esi, kad gyvenimas, kuriuo taip mėgstame skųstis, yra pakankamai dosnus, tik gerokai neįvertintas. Vertinu, tiesiog mėgaujuosi buvimu protėvių žemėje, tegu gerokai dulkinoje, pilkoje, dažnai piktoje, bet tokioje savoje.“