Turiu papasakoti

Šią knygą Maša Rolnikaitė (1927–2016) ­parašė ­pagal savo pačios dienoraštį, įvairiais būdais ­fiksuotą iš pradžių Vilniaus gete, o ­paskui Štrasdenhofo (Strazda­­muižos) prie Rygos ir Štut­hofo koncentracijos stovyk­­lose. Pirmieji šios dokumentinės apysakos ­įvykiai pasa­kojami ketu­riolikmetės mergaitės. Geto likvidavimo dieną 1943 m. rugsėjo 23-iąją Maša neteko mamos, jaunesniųjų broliuko ir sesutės, o pati buvo išvežta į ­koncentracijos stovyklą Latvijoje. Per pus­antrų metų šioje, paskui Štut­hofo koncentracijos ­stovykloje jai teko patirti neįsivaizduojamų kančių. Maša išgy­veno. Ir pasakojimu apie savo likimą mums sako: „Neturite teisės to pamiršti!".