Egiptiečiams alkoholis reiškė seksą, o seksui buvo būtinas alkoholis. Prie alkoholio ir sekso dar puikiai derėjo muzika.
Beveik visos žmonijos civilizacijos turėjo svaigiųjų gėrimų, o kur esama svaigalų, ten prasideda ir girtuoklystės. Bet įvairiais amžiais skirtinguose kraštuose girtuokliaujama buvo vis kitaip. Žmonės svaigindavosi, kad galėtų kalbėtis su dievais ir dvasių pasauliu (ir čia ne žodžių žaismas), dalyvauti sekso orgijose, valdovams gerti buvo pareiga, o prastuomenė bent įmaukusi galėdavo šiek tiek atsipalaiduoti. Svaigalai padėdavo užmigti ar įgavus drąsos stoti į mūšį, tai būdavo auka protėviams ar ritualas dienai užbaigti.
Knygoje pasakojama apie ilgaamžį žmonijos romaną su alkoholiu – nuo pirmykščių klajoklių, šumerų, egiptiečių, kinų, senovės graikų iki šių dienų, nuo primygtinio raginimo svaigintis iki griežto alkoholio draudimo. Ir mėginama atsakyti į daugybę klausimų: ką ir kiek žmonės gėrė? kas ir kodėl girtuokliavo? kodėl graikai tik įkaušdavo, romėnai prisigerdavo kaip pėdai, o Laukinių Vakarų salūnai niekada nebuvo tokie, kokie rodomi filmuose.