Triobiškių dainos

Knygą sudaro dvi dalys: straipsniai apie Triobiškių kaimą, garsius su kaimu susijusius žmones ir lietuvių liaudies dainos, surinktos 1871 m. Sūduvos kaime, Triobiškiuose, ir išleistos 1873 metais Maskvoje kirilica su vertimu j rusų kalbą. Pirmojoje knygos dalyje, remiantis išlikusiais istoriniais šaltiniais ir etnografine medžiaga, pristatoma Triobiškio kaimo istorija ir dabartis, Parodoma kaimo nykimo istorija. Daroma išvada, kad buvusio didelio, klestinčio ir dvasine, ir ūkine prasme kaimo beveik nebeliko: 2009 metais Triobiškių kaimo trijose sodybose gyveno 8 žmonės. Knygoje nagrinėjamas lietuvybės puoselėjimas senajame Triobiškių kaime, plačiausiai sustojant ties Botyrių gimine ir jos švietėjiška veikla. Pristatomas Andriaus Borytiaus gyvenimas ir veikla. Atskiri knygos skyriai nagrinėja Maskvos universiteto profesoriaus Filipo Fortunatovo ir sakmių (bylinų) tyrinėtojo, Maskvos Etnografijos mokslinės mokyklos atstovo Vsevolodo Mileriaus gyvenimą ir veiklą, susijusią su Lietuva. Pasakojama, kaip jie, padedami Andriaus Botyriaus, kirilica surašė kaimo dainas. Teigiama, kad F. Fortunatovui šios dainos tapo mokslinių tyrimų medžiaga kuriant pasaulinio garso Maskvos lyginamosios lingvistikos mokyklą. Prieš pateikiant dainas, spausdinama jų rinkėjų pratarmė, taip pat sudarytojų paaiškinimai, kokie pakeitimai padaryti: dainos užrašytos posmais, pataisyta tarmė, užrašytos melodijos. Knyga iliustruota Triobiškių kaimo istorinėmis fotografijomis, taip pat knygoje aprašomų asmenybių nuotraukomis.