Liongino Baliukevičiaus - partizano Dzūko dienoraštis (6-oji pataisyta laida)

Knygoje „Liongino Baliukevičiaus - partizano Dzūko dienoraštis“ autorius teigia, jog šios mintys neskirtos viešumai – jas jis rašo tik sau. Jis prašė mirties atveju perduoti dienoraštį broliui Kostui, o visiems kitiems užginė jį atsiversti. Paskutinis partizano noras buvo, kaddienoraštis būtų sunaikintas. Tačiau giliai širdyje jis norėjo būti išgirstas – partianas kreipiasi į dienoraščio radėją ir skaitytoją sakydamas, kad jei Lietuva jau laisva, tai iš Anapus jis siunčiąs karščiausius sveikinimus. O jei Lietuvos vergija tęsiasi, jis linki dvasinės stiprybės ir nebijoti sunkios dalios.