Kodėl aš?

„Kodėl aš?”, – klausia romano personažas, išryškėjus rentgeno nuotraukai ir išgirdus daktarų verdiktą – „vėžys”. Pasaulis verčiasi aukštyn kojom, dūžta ir skeveldrom pažyra saugi komforto zona, santykiai su šeima, ir artimaisiais. Save tenka skausmingai kurti iš naujo, atlikti atminties ir vertybių reviziją, iš naujo perkrauti santykius su savim ir pasauliu. Pasakojimas reljefiškas ir dinamiškas, besirutuliojanti gyvenimo tikrovė kuria personažą visai nebepanašų į tą scenos žvaigždę, kuri pleveno mūsų vaizdiniuose.

„Netikėta”, – švelniausias žodis, kuris ateina į galvą, skaitant šį kūrinį nuo pirmojo sakinio. Akinantis, iki nuogumo dygus atvirumas tikrovei, dėmesys detalei, skaudūs savęs atradimai ir gerai sustyguota dramaturgija – išskirtiniai šio kūrinio bruožai. Pridėkim dar saviironiją ir groteską, neleidžiančius personažui nugrimzti į depresijos nykumas. Žanro požiūriu tai gerai „sukaltas” autobiografinis, dokumentinis romanas, kuriame nepalikta vietos „literatūrščinai” ir fantazmams.

Kūrinį galima suvokti ir kaip atvirą, skaudų ir viltingą liudijimą tūkstančiams išgyvenusių, išgyvenančių ir išgyvensiančių Vėžio Golgotą.