Iš baltojo namo

Knyga „Is baltojo namo" - tai pastaruju desimties mety Gintarés Ado-maitytes (g. 1957) küryba, jau publikuota kultûros spaudoje, bet itin rei-kliai autores ir leidyklos atrinkta: tekstai perrasyti, pertvarkyti, struktúruoti.
Knyga sudaro trys dalys, savaip viena kita papildancios, kiekvienoje - po septynis rasinius.
Pirmoji dalis „Viena karta... Ne tik apie savo karta" pasakoja apie reiks-mingus Lietuvai ivykius: pirmaja mokiniu ckspedicija i Sibira 1989 metais (Apie Sibira ir mus"), Sausio jvykius 1991 metais (,Diena, apie kuria ne-moku pasakoti"). Zvelgiama i savo seimos istorija (Galbüt sakme. O juk
buvo, is tikruju buvo", „Apie senaji kresla, proseneli ir Siaulius"), aptariama neigaliuju dalia musy salyje ir ¿valgomasi po globos namus (Tiesiog gy-
venti").
Antroji dalis „Is Ignalinos dienorascio. 2019-2020" - tai menininky sei-mos, netiketai iskeitusios gyvenima sostinéje i nuolatini buvima Ignalinoje,
patirtis.
Si dalis poetiska, pakyletai atskleidzianti misky ir ezery trauka, bet kartu ir zemiska. Pasakojama apie provincialumo apnasas, gyvenimo nuosaleje paradoksus, aukstosios kulturos stygiu, nuolatiniy kelioniu traukiniais ro-
mantika ir nuovargi.
Trecioji dalis „Knygos ir ju zmones" pasakoja apie gerai zinomus ar
kiek primirstus rasytojus, literatus, knygu tyrinetojus - Brong Buivydaite, Marija Masiotaite-Urbsiene, Merkeli Rackauska, Elena Spurgaite, Kazi Jan-kauska (,Sidabro tunika", „Sugrizk, Zaliapüke"). Bet ne tik... Cia - ir skai-tymo skatinimo mokyklose igudziai bei ispudziai („Mano pasaka soka"),
it patirtys rezidencijose bei literatürinese kelionése („Sentimentali kelioné: perzengusi upe Svente, ¡bridau i Sventaja"), ir vaiku literaturos niuansai (Kas laiméjo „Grybu kara").
Knygos stilius lengvas, kalba - sodri ir turtinga. Gintarés Adomaitytès
tekstai suprantami ir svarbus - juose stabdomas nueinantis laikas, aptariami istoriniai ivykiai, o visa tai pateikta, pasitelkiant poetika, kartais - svelnia ironija ir saviironija.