Metafikcinių ir savireferencinių bruožų turinčiame romane „Dioniso barzda“ apstu nuorodų į populiarių naujojo tūkstantmečio interesų spektrą, žaidžiama filosofinėmis sąvokomis, kuriama vojerizmo teorija, erotiniai santykiai tarp merginos ir dviejų vaikinų užsimezga ir išsiriša sustabdyto laiko erdvėje, anapus gėrio ir blogio, perrašant atmintį.