Monografijoje autorius nagrinėja vertikaliųjų susitarimų reglamentavimą EB ir LR konkurencijos teisėje ir nurodo, kad šio reglamentavimo problematika pasireiškia dviem pagrindiniais aspektais: pirma, EB konkurencijos teisėje nėra aiškiai apibrėžta, kokios vertybės turi viršenybę ribojant vertikaliųjų susitarimų sudarymą; antra, EB konkurencijos teisės normų, reglamentuojančių vertikaliuosius susitarimus, taikymo praktika yra nevienoda ir prieštaringa, o atitinkamų Lietuvos konkurencijos teisės normų taikymo praktika nėra susiformavusi. Disertacijoje pateikiama vertikaliųjų susitarimų samprata ir aptariami ekonominiai jų aspektai, lyginami EB ir LR vertikaliųjų susitarimų reglamentavimo modeliai, analizuojama jų reforma, atliekama atskirų vertikaliųjų susitarimų rūšių analizė.