Lietuvos notariato istorija

Knygoje skelbiami Europos ir Lietuvos mokslininkų straipsniai, kuriuose aptariama mūsų valstybės notariato raida, lyginant ją su šios institucijos plėtra Europoje ir susiejant su bendresniais valstybės bei teisės kūrimo, rašto bei dokumentų kultūros sklaidos mūsų šalyje reiškiniais.

Norbertas Kerskenas nagrinėja lotyniškojo notariato klostymosi viduramžių Europoje procesą. Rimvydas Petrauskas aptaria rašto ir raštinių kultūros ištakas bei plėtrą pirmaisiais LDK istorijos šimtmečiais. Irena Valikonytė atskleidžia dokumento „notarėjimo“ tendencijas ir nagrinėja notariato instituto genezę bei raidą iki XVI a. vidurio. Jolantos Karpavičienės straipsnyje notariato sklaida detalizuojama aptariant Magdeburgo teisės recepciją. Analizuodama LDK pavieto žemės ir pilies teismų veiklą Ramunė Šmigelskytė-Stukienė atveria notariato istorijos tėkmę poliublijiniu laikotarpiu. Adamas Stankevičius susitelkia į Lietuvos Vyriausiajame Tribunole XVIII a. 8-ajame dešimtmetyje nagrinėtą konkrečią bylą. Notariato raidą XIX–XXI a. politinių bei ideologinių pokyčių kontekstuose išsamiai nagrinėja Lietuvos teisės istorijos ir notariato specialistai. Mindaugas Maksimaitis aptaria notariato įstatymų Lietuvoje raidą iki 1940 m., sovietmečio notariatą – Vytautas Nekrošius. Šis autorius drauge su Mindaugu Stračkaičiu išsamiai analizuoja notariato reorganizavimą po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, pristato dabartinę notarų veiklą apibrėžiančius įstatymus, aptaria notariato raidos perspektyvas.

Leidinys iliustruotas dokumentais – kai kurie jų Lietuvoje skelbiami pirmą kartą – iš įvairių šalių archyvų, kita istorine bei šiuolaikine vaizdine medžiaga.