Psichodelija jos apraiškos, priežastys ir pamokos krikščionijai.

Psichodelikos terminą pirmą kartą pavartojo kanadiečių psi­chiatras Humphrey Osmond. Šį žodį jis taikė tiems narkotikams, kurie žmoguje iššaukia sąmonės išsiskleidimą. Narkotinei psichodelijos grupei priklauso LSD (Lysergic acid diethylamide), MDA (methylendioxyamphetamine)
DMT (dimethyltryptamine), DPT (dipropyltryptamine),
marihuana (cannabis sativa), meskalinas (lophophora williamsii), psilocybinas (psilocybe mexicana) arba «dieviš­
kasis grybas», ir dar kai kurie kiti sintetiniai narkotikai. Sakoma, kad jie turį tokias chemines savybes, kurios sukeliančios vizijas, paaštrinančios pojūčius, apliejančios žmogų džiaugsmo ir malonumo jausmais bei mistiniais pergyvenimais. Dar daugiau. Jie palengviną tarpasmeninius santykius, pašaliną nuobodulį, duodą
geresnį idėjų pasaulio supratimą, pažadiną vaizduotę, atkasą prasmingesnes gyvenimo vertybes ir net praverią duris į dieviškų vizijų šalį. Kitaip sakant, psichodeliniai narkotikai išskleidžią žmogaus sąmonę visomis kryptimis. Pažinimas, percepcija (laiko ir erdvės atžvilgiu), pojūčiai, jausmai, savivoka ir kiti psichiniai procesai, šitų narkotikų grupės paveikti, labai suintensyvėją. Svarbiausia, betgi jie perkelią žmogų į ekstazės ir mistikos aukštumas, į naują dirbtinį rojų. Šiame gi rašinyje psichodelikos terminą išplėšime. Jam priskirsime visas tas priemones, kurios žmogų bando perkelti į dirbtinio rojaus debesis.