Penkiolikos metų kapitonas

Dikas Sendas yra brigantinos „Piligrimas“ įgulos narys. Paprastai brigantina plaukioja Ramiajame vandenyne, o jos įgula medžioja banginius. Tačiau šį kartą medžioklė pasitaiko nesėkminga ir visi jau planuoja grįžti namo. Tad kai horizonte pasirodo banginis, medžiotojai nusprendžia nepraleisti pasitaikiusios progos ir palikę penkiolikmetį Diką vadovauti laivui, išplaukia medžioti. Kaip seksis Dikui Sendui vadovauti laivui ir kodėl visa laivo įgula galiausiai atsidurs ne Amerikoje, į kurią plaukė, o Afrikoje, ar tikrai dėl to kalta kapitono patirties stoka, o gal kažkas laive turi niekam nežinomų kėslų?


Knyga „Penkiolikos metų kapitonas“ buvo išleista 1878 metais ir daugiausiai dėmesio joje skirta vergijos kritikai. Čia daug kalbama apie vergų pardavimus ir žalą, kurią juodaodžių vergų prekyba padarė visam Afrikos žemynui. Ši Žiulio Verno knyga nuo kitų rašytojo kūrinių skiriasi tuo, kad joje nėra rašytojui įprastų mokslinės fantastikos elementų. Pagrindinis jos tikslas - suteikti skaitytojams geografijos, biologijos, botanikos žinių. Todėl pasakojime nemažai detalių tiek apie koordinačių, krypties nustatymą, tiek apie gyvūniją ir gamtos sąlygas.


Knyga „Penkiolikos metų kapitonas“ – tai istorija apie kvapą gniaužiančią kelionę jūra ir sausuma, apie moralinius pasirinkimus, drąsą, pasiaukojimą ir pasitikėjimą. Autorius moko, kad sąžiningumas, teisingumas ir žmogiškumas triumfuoja bet kokiomis aplinkybėmis, net kai atrodo, jog viskas prarasta ir vienintelė išeitis – pačiam griebtis klastos.