Raiškusis žodis

Nosevičitė Stefanija, Čepáitienė (1926-2001), lietuvių teatro aktorė, režisierė, pedagogė. 1948 baigė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, 1950 – Vilniaus universitetą (lietuvių filologiją). 1948–92 Lietuvos dramos teatro (nuo 1955 Lietuvos akademinis dramos teatras) aktorė. 1951 stažavo Leningrado A. Ostrovskio teatro institute. 1955–97 dėstė scenos kalbą Lietuvos konservatorijoje, 1960–70 – Vilniaus universitete; profesorė (1990). Sukūrė raiškių charakterinių vaidmenų; svarbesni: Rūtienė (B. Dauguviečio ''Žaldokynė''), Ona (J. Baltušio ''Gieda gaideliai'', abu 1948), Karmela (E. De Filippo ''Melo ilgos kojos'' 1958), Kvašnia (M. Gorkio ''Dugne'' 1964), Tatjana (''Stepančikovo dvaras ir jo gyventojai'' 1971, pagal F. Dostojevskį), Antonina (A. Kuternickio ''Fėjos Dražė'' variacijos 1982), Gasiulienė (''Ančiuko kryžius'' 1984, pagal P. Treinį).
Nuo 6 dešimtmečio režisavo spektaklių vaikams (A. Liobytės ''Kupriukas muzikantas'' 1955, ''Meškos trobelė'' 1965 ir ''Kuršiukas'' 1990, K. Kubilinsko ''Vėjo botagėlis'' 1974 ir ''Molio Motiejukas'' 1985, Vydūno ''Sigutė'' 1990, ''Lapės gyvenimas ir mirtis'' 1991, pagal V. Pietarį), daugiau kaip 30 poezijos spektaklių (''Sesuo žydrioji'' 1974, pagal S. Nėrį).
Parašė sceninės kalbos vadovėlių (''Raiškusis žodis'' 1964, ''Scenos kalba'' 1987), straipsnių teatro meno klausimais, režisavo apie 50 radijo teatro spektaklių, įrašė apie 20 poezijos ir prozos plokštelių.

RAIŠKUSIS ŽODIS

Pratarmė

''Šios knygos tikslas yra supažindinti meninio žodžio mylėtojus, saviveiklų vadovus, liaudies teatrų režisierius ir aktorius su pagrindiniais sceninės kalbos dėsniais, nušviesti vieną svarbiausių aktoriaus meistriškumo problemų - žodinį veiksmą.
Į žodinio veiksmo sąvoką įeina vidinė ir išorinė žodinio veiksmo technika, kurių įsisavinimas reikalauja vientiso metodo.
Pirmoje knygos dalyje, kurią pavadinau ''Kūrybiniai ieškojimai'', noriu supažindinti su vidine žodinio veiksmo technika, t. y. su pasirinktų grožinės literatūros kūrinių - prozos, poezijos ir satyros - veiksmine analize, sceninės kalbos išraiškos priemonėmis, nušviesti pagrindinius darbo principus, ruošiantis atlikti įvairių žanrų literatūros kūrinius.
Antroji knygos dalis paskirta išorinei žodinio veiksmo technikai. Čia teikiami teoriniai ir praktiniai patarimai kalbinio ir balsinio aparato vystymui ir tobulinimui. medžiaga apie kvėpavimą ir balsą, artikuliaciją ir tarseną, ortoepiją, gramatinius ir loginius kirčius, skyrybos ženklus ir pauzes ''

Turinys
Pratarmė

I. Dalis
KŪRYBINIAI IEŠKOJIMAI

1. Veiksminė kūrinio analizė
2. Kalbos išraiškos priemonės
Veiksmingas žodis
Perspektyva
Tempas - ritmas
3. Eiliuoto teksto skaitymas
4. Satyra
5. Keletas patarimų dėl skaitovo laikysenos

II Dalis
SCENINĖS KALBOS TECHNIKA

1. Ortoepija
2. Tarsena
3. Artikuliacija
4. Balsiai
5. Priebalsiai
6. Greitkalbė
7. Kvėpavimas ir balsas
8. Balso pastatymas
9. Gramatiniai ir loginiai kirčiai
10. Skyrybos ženklai
11, Pauzės
12. Pab
Priedas

Kieti viršeliai, 159 psl