Pedagogų rengimo studijų programų analizė

Ši mokslo studija parengta, remiantis KTU Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos instituto mokslinės grupės, kuri laimėjo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Mokytojų kompetencijos centro inicijuotą, Europos Sąjungos Socialinio fondo finansuotą projektą „Pedagogų rengimo tobulinimas“, ataskaita. Atsakytą į klausimą: kaip pedagogų rengimo studijų programos atitinka šiuolaikinės žinių visuomenės poreikius. Tyrime buvo laikomasi kokybinių ir kiekybinių tyrimo metodų sinerginio jungimo strategijos. Išanalizuoti švietimo dokumentai, pedagogų rengimo studijų programų ekspertų vertinimo išvados, 109 programų aprašai. Į klausimynus atsakė 1260 studentų, 294 pedagogus rengiančių programų dėstytojai, 84 studijų programų kuratoriai. Apibendrinus tyrimų išvadas, nustatyta, kad kolegijų programos labiau akcentuoja praktinės veiklos bei žinių taikymo gebėjimus, o universitetinės orientuotos į žinių įgijimą. Ketvirtadalyje tirtų kolegijų ir penktadalyje universitetinių mokytojus rengiančių studijų programų yra laikomas baigiamasis egzaminas, o ne rengiamas baigiamasis darbas. Gerėja partnerystės ryšiai su darbdaviais, ypatingas dėmesys skiriamas pedagoginei praktikai. Dėstytojai pažymėjo, kad kasmet atnaujina dalyko turinį, literatūros šaltinius. Dažniausiai naudojami aiškinimo, diskusijos, rečiau – kompetencijos aplanko rengimo, refleksijos metodai. Trečdalis universitetų studentų ir penktadalis kolegijų apklaustų studentų vis dėlto nesirengia dirbti mokytojais. Net ketvirtadalis respondentų po pedagoginės praktikos nenorėtų sieti savo karjeros su mokykla.