Kraujo perpylimas

Kraujo perpylimas nūdienėje medicinoje yra labai svarbus gydomasis veiksnys. Juo naudojamasi visose medicinos srityse. Su juo turi būti gerai susipažinę visų specialybių gydytojai, būsimieji gydytojai - studentai medikai - ir vidurinis medicinos personalas. Todėl kilo mintis paruošti lietuvių kalba nors trumpą veikalėlį, kuriame busvo stengtasi pateikti svarbiausią medžiagą kraujo perpylimo klausimais bei atsakyti į kasdieniame darbe kylančius klausimus.
Docentas T. Šiurkus, gydytojas J. Šiurkus

Turinys

Pratarmė
I. Kraujo perpylimas seniau ir dabar
II. Kraujo grupės
III. Kraujo perpylimo organizavimas
IV. Kraujo konservavimas
V. Kraujo perpylimo būdai
VI. Utilinio kraujo konservavimas ir perpylimas
VII. Natūralūs kraujo pakaitalai
VIII. Perpilto kraujo fiziologinis veikimas
IX. Svarbiausios indikacijos ir kontraindikacijos kraujo perpylimui
X. Potransfuzinės reakcijos
Literatūra

Telesforas Šiurkus (1908-1974), žymus Lietuvos gydytojas chirurgas. J. Šurkaus brolis. Med. m. kand. (1949).
1936 baigė Vytauto Didžiojo universitetą. 1946–50 Kauno universiteto, 1955–74 Kauno medicinos instituto Bendrosios chirurgijos katedros vedėjas; profesorius (1969). 1946–48 dar ir Kauno medicinos seserų mokyklos direktorius. 1950–53 Kauno srities, 1953–56 Kauno miesto vyriausiasis chirurgas. Mokslinio darbo svarbiausios sritys – pilvo ertmės organų ligų chirurginis gydymas, Lietuvos medicinos istorija. Paskelbė apie 180 mokslinių straipsnių. Knygos: ''Kraujo perpylimas'' (su kitais, 1959), ''Vladas Kuzma'' (1967), ''Kraujas medicinoje'' (1968), ''Bendrosios chirurgijos praktikos darbai'' (1969 21971), ''Skydliaukės ligos'' (1972). Parašė pirmąjį lietuvišką vadovėlį ''Bendroji chirurgija'' (1965 21975), vadovėlio ''Klinikinė chirurgija'' (1969) vienas autorių.

Minkšti viršeliai, 188 p. 4000 egz. Serija ''Gydytojo praktiko biblioteka''.