Vasaros rožės Mėlynuosiuose kalnuose

„Vasaros rožės Mėlynuosiuose kalnuose“ – tai penkiolika gyvų, sąmojaus kupinų didžiojo mūsų laikų dvasinio mokytojo Satjos Sai Babos kalbų, sakytų studijuojančiam Indijos jaunimui 1976 metais. Pasitelkdamas gausybę epizodų ir situacijų iš didingų senovės indų litatūros ir religijos paminklų „Mahabharatos“ ir „Bhagavatos“, Jis sudėtingiausius filosofinius ir religinius klausimus interpretuoja paprastai bei lengvai suprantamai, aiškindamas, ką reiškia būti tikru žmogumi ir kaip tokiu tapti.
Satja Sai Baba moko svarbiausių žmogiškųjų vertybių: tiesos, doros, ramybės, meilės bei taikumo. Jo kalbos skirtos visiems žmonėms – kad ir kokios jie būtų tautybės, kad ir kokią religiją išpažintų.