portretas doriano grėjaus

Parduodu. siunčiu. perduodu.
KNYGA RUSŲ KALBA
Oskaras Vaildas buvo didis anglų rašytojas, garsėjęs savo puikiu stilistu ir nepakartojamu sąmoju, unikali savo laikmečio figūra, žmogus, kurio vardas dėl priešų ir apkalbų ištroškusios minios pastangų tapo ydingumo simboliu. Šiame leidime yra garsusis romanas „Doriano Grėjaus portretas“ – sėkmingiausia ir skandalingiausia iš visų Vaildo knygų, – taip pat jo apsakymai: šmaikštus komedijos detektyvas „Lordo Artūro Sevilio nusikaltimas“, parodinis gotikinis romanas „Kentervilio vaiduoklis“ ir apsakymų esė „Sfinksas be mįslės“ ir „Milijonieriaus modelis“.

Menininkas yra tas, kuris kuria grožį. Atsiskleisti žmonėms ir nuslėpti menininką – to ir siekia menas.

Kritikas yra tas, kuris sugeba perteikti savo grožio įspūdį nauja forma ar naujomis priemonėmis.

Aukščiausia, kaip ir žemiausia, kritikos forma yra autobiografijos rūšis.

Tie, kurie grožiuje randa blogį, yra sugadinti, o jų sugadinimas nepadaro jų patrauklių. Tai sunki nuodėmė.

Tie, kurie geba įžvelgti aukščiausią grožio prasmę, yra kultūringi žmonės. Jie nėra beviltiški.

Tačiau išrinktasis yra tas, kuris grožime mato tik vieną dalyką: grožį.

Nėra moralių ar amoralių knygų. Yra gerai parašytų arba prastai parašytų knygų. Tai viskas.

XIX amžiaus neapykanta realizmui yra Kalibano įniršis, matant save veidrodyje.

XIX amžiaus neapykanta romantizmui yra Kalibano įniršis, nerandant savo atspindžio veidrodyje.

Menininkui žmogaus moralinis gyvenimas yra tik viena iš jo kūrybos temų. Meno etika slypi tobulame netobulų priemonių taikyme.

Menininkas nesiekia nieko įrodyti. Net neginčijamas tiesas galima įrodyti.

Menininkas nėra moralistas. Toks menininko polinkis sukelia neatleistiną stiliaus manierizmą.

Nepriskirkite menininkui nesveikų polinkių: jam leidžiama vaizduoti viską.

Menininkui Mintis ir Žodis yra meno priemonės.

Yda ir dorybė yra jo kūrybos medžiaga.

Jei kalbame apie formą, visų menų prototipas yra muzikanto menas. Jei kalbame apie jausmą, tai aktoriaus menas.

Visame mene yra tai, kas slypi paviršiuje, ir simbolis.

Kas bando prasiskverbti po paviršiumi, tas rizikuoja.

O kas atranda simbolį, tas rizikuoja.

Iš esmės menas yra veidrodis, atspindintis ne patį gyvenimą, o tą, kuris į jį žiūri.

Jei meno kūrinys sukelia ginčus, tai reiškia, kad jame yra kažkas naujo, sudėtingo ir reikšmingo.

Tegul kritikai nesutinka – menininkas lieka ištikimas sau.

Žmogui, kuris sukuria ką nors naudingo, galima atleisti, jei tik jis tuo nesižavi. Tačiau vienintelis pateisinimas tam, kuris kuria ką nors nenaudingo, yra aistringa meilė savo kūriniui.

Visas menas yra visiškai nenaudingas.

Oscar Wilde