Moters psichologija, 2015 lapkritis

Mane užburia išraiškingai šokantys šokėjai. Matant plastiškai judančius kūnus mano siela iškeliauja į kitą pasaulį – į Šokio šalį. Ten nėra paniurusių žmonių. Nėra, nes visos emocijos (neigiamos taip pat) konvertuojamos į šokio judesius. Galime naujai sutiktam žmogui neištarti nė žodžio ir vis tiek savo neverbaline kalba leidžiame suprasti, kokie esame, kuo gyvename. O kiek daug gali pasakyti šokis! Veido išraiškos! Kokią galybę emocijų gali perduoti vienas kitam du kūnai porinio šokio metu!
Ak, šokis – viena didžiausių mano gyvenimo aistrų. Tai neabejotinai be galo išraiškinga, įtraukianti meno forma. Atšalus orams šokių mokyklų salės prisipildo norinčių sušilti ne tik kūnus, bet ir sielas. Ir mes šiame numeryje šokiui skyrėme daug dėmesio: viršelį puošia balerina Simona Paciukonytė. Šios jaunos, žavios, protingos moters fotosesija buvo kaip niekad linksma ir įdomi. Simona dalijosi savo, kaip profesionalios šokėjos, patirtimi, šokio nuotaika užkrėsdama visą kūrybinę komandą. Nesijaudink, tai, ką ji pasakojo, neliko šokių studijoje – savo mintimis balerina pasidalijo ir su žurnaliste Skirmante, todėl jos žodžiai nugulė rubrikos Akis į akį puslapiuose. Jeigu ir tu nesi abejingai šokiui, paskaityk straipsnį Profesijos „skrodimas“: noriu šokti! Autorė rašo, kad net jei niekada nestovėjai šokių aikštelėje, bet nori apsiauti šokių batelius, tam tinkamas laikas yra... dabar.