Kryžiaus galia. Nuostabūs tikinčių liudijimai

Senovėje, gilios pagonybės laikais, kryžius buvo visuotinio pasibaisėjimo ir pasibjaurėjimo ženklas.
Jis tapo gėdingos mirties įrankiu: ant kryžiaus dažniausiai nukryžiuodavo sunkius nusikaltėlius, o toji bausmė laikyta pačia žiauriausia ir gėdingiausia.
Taip vyko iki tol, kol kryžius tapo pasaulio Išganytojo Jėzaus Kristaus mirties įrankiu.
Nuo to meto Jėzaus sekėjai pakeitė požiūrį į kryžių. Savo mirtimi ant kryžiaus Išganytojas įgijo žmonijai taiką, dvasines dovanas ir Šventosios dvasios bendrystę.
Nuo tada iš kryžiaus ėmė sklisti Dievo malonės spindesys.
Gelbstinčios ir gydančios Dievo malonės galia ėmė srūti ant nusidėjusios žmonijos.
Šioje knygoje daug nuostabių tikinčių žmonių liudijimų apie kryžiaus suteiktas malones, pagalbą ir kt.