Monografijos pagrindas - mokslinis tyrimas, kurio objektas - jaunųjų savanorių socialinė-pedagoginė veikla nevyriausybinėse organizacijose, patraukliose jauniems žmonėms dėl savo naujadariškumo, demokratiškumo. Monografijoje sprendžiama problema, kaip organizuoti savanorišką veiklą, kad ji skatintų jaunimą įsitraukti į vaikų socialinio ugdymo sistemą bendruomenėje ir tarnautų kaip jų pačių neformalaus ugdymo(-si) priemonė. Savanoriška socialinė-pedagoginė veikla atlieka socialinio ugdymo funkcijas: jaunieji savanoriai ne tik aktyviai dalyvauja bendruomenės narių (vaikų, paauglių, jaunimo) socialinio ugdymo srityje, bet ir savanoriška veikla tenkina savo socialinius, edukacinius, psichologinius, dvasinius poreikius. Taigi savanorystė yra reikšminga socialinio ugdymo sistemoje, nes skatina jaunimą tapti socialiai aktyviais pagalbos teikėjais ir sudaro sąlygas saviugdai.