Jokūbo kopečios

Apysakos „Jokūbo kopėčios“ veiksmas vyksta Jeruzalėje, kur literatūros dėstytojas atvyksta parsivežti brolio Iljos, pakliuvusio į psichiatrinę ligoninę. Paaiškėja, kad brolis atsidūrė specializuotame skyriuje, kuriame gydomi Jeruzalės sindromo ištikti ligoniai, anot vienos romano veikėjos – gydytojos Eliševos, praradę realybės jausmą, apimti maniakiško dvasingumo ir persiėmę svetimo indentiteto. Vis dėlto romane pasakojama ne tik apie buvimą paslaptingame mieste, bet ir apie grįžimą į praeitį, į šeimos gyvenimo prisiminimus, neapeinant žmogaus pasirinkimo ir jo pasekmių temų. Pasakotojo santykiai su broliu niekada nebuvo labai artimi, todėl tai, ką sužino Jeruzalėje, jį nustebina lygiai taip pat, kaip brolio bute rasta senelio užrašų knygelė su įrašu „Jokūbo kopėčios“.

Joelis Haahtela (g. 1972 m. Helsinkyje) – suomių rašytojas ir psichiatras. Rašyti pradėjo dar studijuodamas mediciną, pirmąjį romaną „Dingęs du kartus“ išleido 1999 m. J. Haahtelos kūrybai būdingas paprastumas, daugiasluoksniškumas ir originalus realistiškumas ir mpresionistinė stilistika, padeda atskleisti, pasak paties rašytojo, tai „kas nepaaiškinama, tai, kas slepia ką nors sudėtingo ir gražaus“.

Suomijoje J. Haahtela pelnė ne vieną literatūrinę premiją, o už romanus „Elena“ (2003) ir „Dingimo taškas“ (2010) buvo nominuotas svarbiausiam Suomijos literatūros apdovanojimui – premijai „Finlandia“. J. Haahtelos romanai išversti į vokiečių, estų, rusų, hebrajų kalbas.