Audio knyga "Tėvai ir vaikai. Tarp įtakos ir tolerancijos"

Vaikai yra vertybė, atlaikanti amžių išbandymus. Mes turime nenumaldomą poreikį atiduoti save vaikams, tad visai nėra, ko bijoti, kad vaikai iš jūsų pareikalaus begalinio aukojimosi. Pasiaukojimas iš tiesų tampa didžiausiu džiaugsmu ir pripildo gyvenimą prasmės. Tėvų kasdienybė nuspalvinama naujomis, iki tol neregėtomis spalvomis.

Tai nesunku įrodyti. Kol vaikų nėra, mes dažnai džiaugiamės linksmybėmis, tačiau, jiems atsiradus, atrandame, kai ką vertingesnio. Pasiūlykite tėvams: aš paimsiu iš tavęs vaiką ir dar duosiu krūvą pinigų pramogoms. Ką jie atsakytų? Nors atžalas auginti nėra taip jau paprasta ir lengva, tačiau jokie normalūs tėvai dėl to neatsisakys savo vaikų. Tai yra kažkas ypač vertingo – nepalyginti vertingesnio nei tai, ką turėjome iki jų.

Ne kartą kiekvienas girdėjome daugybę istorijų, kaip tėvai vargsta su savo vaikais. Jose nematome nieko panašaus į didžiulį džiaugsmą – atrodo, kad vaikai juos tik iškankino ir tapo sunkia našta, sujaukusia iki tol visai neblogą gyvenimą. Taip atsitinka todėl, kad nesame pasirengę šiai užduočiai. Įsivaizduokite, kažkas turi mokytis aukštosios matematikos universitete, nors mokykloje tam visiškai nesirengė. Aišku, tuomet šis užsiėmimas kels vien tik neigiamus jausmus. Arba: pradedate vairuoti, tačiau nesate tam pasirengę – nemokate nei taisyklių, nei dorai išmanote, kaip automobilį valdyti.