GRUPĖ: kaip vienas psichoterapeutas ir ratas nepažįstamųjų išgelbėjo mano gyvenimą. Galbūt tai knyga, padėsianti išgelbėti ir jūsų gyvenimą?

„Grupė" veikiausiai nebūtų išvydusi dienos šviesos, jei ne žmonės, kartu su Christie Tate lankę psichoterapiją. Jų paraginta metė į šoną idėją sukurti romaną ir aprašė asmenine patirtimi paremtus, beveik du dešimtmečius trukusius vienišos moters bandymus megzti tikrus žmogiškus ryšius. Tam reikėjo emociškai apnuoginti sielą ne tik psichoterapeutui, bet ir visai nepažįstamiems žmonėms.

Kristė Teit – geriausia kurso studentė ir ambicinga būsimoji teisininkė. Tai kodėl automobiliu važinėdama po Čikagą suka galvą, kaip galėtų užbaigti savo gyvenimą?

Psichoterapeutas daktaras Rozenas ją ramiai patikina, kad prisijungus prie vienos iš jo psichoterapijos grupių, gyvenimas pasikeis. Viskas, ką reikia padaryti – tai ateiti ir atvirai papasakoti apie save: valgymo įpročius, vaikystę, ankstesnius intymius santykius... Kristė nusiteikusi skeptiškai – ji įsitikinusi, kad yra nepagydomai sužalota. Tačiau iš daktaro Rozeno gauna viską pakeisiantį šešių žodžių receptą: „Tau reikia ne gydymo, o stebėtojo."

Taip ji įžengia į keistą, gąsdinantį ir galop gyvenimą aukštyn kojomis apversiantį grupinės psichoterapijos pasaulį. Kristę iš pradžių glumina keistos daktaro Rozeno užduotys, nė kiek nepadedančios susirasti vaikino. Atvirkščiai – atrodo, kad ji vis labiau susipainioja nevykusiose meilės istorijose, o grupės nariams tenka šluostyti dar daugiau jos ašarų. Vis dėlto pamažu kai kas Kristės širdyje ima keistis.

„Grupė" – prikaustanti knyga, kurios negali paleisti iš rankų. Sekdami paskui Kristę, turime galimybę leistis į drąsią, įkvepiančią, skaudinančią ir itin nuotaikingą kelionę grupinės psichoterapijos labirintais. Šiame iki galo nepažintame procese pagrindine gydomąja jėga tampa vilties kupini, šilti žmogiški ryšiai, kurie leidžia sulipdyti net smulkiausias sudužusios širdies šukeles.