Aprašomas senovės Indijos požiūris į pasaulio ir žmogaus pažinimą. Pabrėžiama, kad senovės kultūros kai kuriais aspektais pranoko šiuolaikinį mokslą. Senovėje didelė reikšmė buvo teikiama jutiminiams reiškiniams ir vaizduotei. Ilgalaikiai stebėjimai lėmė tikėjimą nematomais gamtos dėsniais, veikiančiais žmogaus gyvenimą. Iš šių įsitikinimų kilo įvairios būrimo sistemos. Minimos astrologija, grafologija ir chiromantija. Daugiausia dėmesio skiriama būrimui iš delno. Teigiama, kad delnas atspindi žmogaus charakterį ir likimą.