Trilogijoje Probočių šešėliai Vydūnas kelia tėvynės meilės, valstybės laisvės ir nepriklausomybės idėjas. Iš svetimų kraštų sugrįžta tėvynės pasiilgęs Tautvyda. Pamatęs, kokia tėvynė yra iš tiesų, nusivilia, – „nuleidusi sparnus sustojo siela, / nebelekia toliau“. Simboliniame ir poetiškame prologe Anga į Tautvydos tėvynės ilgesį atsiliepia tautos dvasia, kuriai Vydūnas parenka vardą iš sanskrito kalbos, – Daiva (skr. lemtis, dalia). Daiva pasiunčia Tautvydą į kelionę po Lietuvos praeitį, kur jis patiria priežastis, atvedusias prie dabarties situacijos.