Anotacija: Tauri poetiška kunigo Česlovo Kavaliausko asmenybė nepabūgo žvelgti į tikėjimo ir mokslo dichotomiją giliau, nei leido tuometinės bažnyčios dogmos. Gyvenimas jį blaškė po atkampiausias Lietuvos parapijas, bet nesunaikino poetiškų polėkių, tautos ir asmeninės kūrybos laisvės siekių, vaisingų pastabų atnešti autentišką Kristaus žodį į kiekvieno, net mažiausiojo iš mūsų, širdį. Knygoje rasite fragmentus, žavių poetinių išgyvenimų nuotrupas - tai, ką paliko negailestingas laikas iš įstabaus, daug kentėjusio ir suvokusio kunigo įvairialypės kūrybos. Čia - visas kanonų nevaržomas Č.Kavaliausko žmogiškasis grožis su jo pasionarijų kosmu ir laisvės siekiais, su jo žemiškosios ir dieviškosios meilės išgyvenimais. Daug jo įstabaus žavesio eilių dingo visų ideologijų ir lygių valdžioms persekiojant, o dalį jis pats supleškino vieno karo kapeliono valia jau atgavus Nepriklausomybę.