M. K. Čiurlionis • Salomėja Nėris „Bičiulystė“

S. Nėris ir M. K. Čiurlionis nebuvo susitikę – jis mirė 1911-aisiais, kai poetei buvo tik šešeri. Dar 1935 metais poetė apie dailininko kūrybą rašė dienoraštyje. Vėliau S. Nėris ėmėsi gilesnės M. K. Čiurlionio paveikslų refleksijos – pagal dailininko kūrinius parašė eilėraščių ciklą „Iš M. K. Čiurlionio paveikslų“. Tais eilėraščiais S. Nėris įžengė į M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį, tad, galima sakyti, kad būtent mene šiuodu kūrėjai susitiko. Tiesa, tokiam susitikimui reikėjo subręsti. Kartą, išėjusi iš M. K. Čiurlionio paveikslų galerijos, S. Nėris prisipažino: „Čiurlionis – tai kažkas be galo didelio, širdimi neapimamo. Žiūrėdamas į jo paveikslus, augi visais matavimais… Aš jo pasiilgstu. Širdis seniai veržiasi rašyti jo paveikslų tema, poezijon perkelti jų gilią mintį ir nuotaiką, bet… dar kažko trūksta…“ Iki pat 1940-ųjų vis kažko trūko, nors M. K. Čiurlionio paveikslų galerijoje poetė pradėjo lankytis būdama dar studentė. Ciklas gimė 1940 metais.
Aplankas, A. Venclovos palydimasis žodis, 8 M. K. Čiurlionio paveikslų reprodukcijos ir 8 Salomėjos Nėries eilėraščiai.