Linas Broga (1925-2005). Atminimo knyga

Iškilų, daugiabriaunį mūsų kultūros grynuolį, rašytoją, vertėją, keliautoją primena 500 puslapių „Krantų“ redakcijos išleista Romanos Brogienės sudaryta knyga „Linas Broga. 1925-2005. Atminimo knyga“, išleista praėjus trejiems metams po rašytojo mirties. Ne „Amžinuoju atilsiu“, o šviesiu atminimu Lino Brogos gyvenimo bendrakeleivė, jo žmona R. Brogienė paženklino Lino prasmingo gyvenimo paveikslą, visuomenei atskleidė tai, ką tylusis rezistentas ir kūrėjas dėl nuolat gresiančio pavojaus, o vėliau dėl kuklumo vengė viešinti. Deja, neretai pasitaiko, kad su iškilia asmenybe visuomenė susipažįsta tada, kai ji iškeliauja į amžinybę. Knyga artimai supažindins su rašytoju, nes ją sudarė žmogus, nuo kurio Linas paslapčių neturėjo. Nors Liną pažinojau, su juo artimai bendravau nuo 1958 metų, man atminimo knyga apšvietė šią asmenybę nauja šviesa, atskleidė kuklumo skraiste dengtą jos didybę. Linas Broga iš jam lemties skirtų gyvenimo aštuonių dešimtmečių mažiausiai penkis dešimtmečius atidavė kūrybai. Mokėsi, mokytojavo, studijavo, įgijęs kelių inžinieriaus specialybę, dirbo, vėliau dėstė su literatūra nesusijusį dalyką (braižomąją geometriją). Tai tarsi buitinė gyvenimo pusė. Antroji – būtį atspindinti kūryba. L. Brogos kūryba – poezijos vertimai ir jo paties ne itin gausios eilės. Rašytojas į lietuvių kalbą vertė poeziją, kuri priskirtina žmogaus visatoje prasmingesnei būčiai.