Kunigo Valdo Aušros poezijoje itin ryški meditacinė akimirka, kurioje kaip chronometre sušvytuoja ir žmogiškasis, ir dieviškasis laikas. Prasmės ir kūrybos būtinoji sąlyga - gyvenimas, jo dinamika ir grožis - visa tai čia juntama, patiriana, išgyvenama