Kalbos stigmos poezijoje: (prō)nōmen

Egzistuoja kalbos stigma (ženklas, įdagas), sujungianti: kristalus (ledą / akmenį) - asmeninį įvardį aš - tikrinius dvikamienius asmenvardžius. Ši stigma raiškos plane atsispindi lingvistinėje-poetinėje morfemoje m-n, ne visada sutampančioje su lingvistine morfemos apibrėžtimi. Poetinė morfema m-n realizuojama tiek lingvistiškai pagrįstuose, tiek ir poetinės intuicijos susietuose morfuose -man- : -men- : -min- : -mon-, padėdama pagrindą eksplicitiniam ar implicitiniam siužetui, kurio pagrindinis dėmuo yra įvardis aš, plečiantis savo valdas dviem kryptimis. Pirmoji kryptis - savęs atsiradimo paieška, antroji - aš įvardijimas asmenvardžiu.