Faustas

Johanas Volfgangas Gėtė (1749–1832) – vokiečių švietimo epochos rašytojas, poetas, dramaturgas, politikas ir mokslininkas, pelnytai vadinamas pasaulinės literatūros titanu. Svarbiausias jo gyvenimo darbas, dviejų dalių filosofinė tragedija „Faustas“, yra vienas sudėtingiausių kūrinių pasaulinės literatūros istorijoje, talpinantis savyje esmines Europos kultūros gaires nuo Homero laikų iki Gėtės amžininkų. Jame Gėtė kelia amžinuosius žmogaus dvasinės egzistencijos klausimus: prigimties prieštaringumą, kuriančiojo prado prigimtį bei amžiną gėrio ir blogio dvikovą.
Nors kūrinys vadinamas tragedija, tai veikiau milžiniška filosofinė poema apie daktaro Fausto ir šėtono Mefistofelio sandėrį, kuris herojui atneša ne lauktą ramybę, o dvasinę sumaištį, vedančią per meilės, tiesos ir grožio paieškas tarp antikos dievų, studentų ir mitinių būtybių.

Pagrindinio poemos herojaus, daktaro Fausto prototipas, įkvėpęs Gėtę sukurti savo nemirtingą kūrinį, buvo viduramžių Vokietijos alchemikas, astrologas, nekromantas Johanas Georgas Faustas (1480-1541), liaudies legendose vaizduojamas kaip juodasis magas, sudaręs sandėrį su šėtonu ir mainais už savo sielą gavęs stebuklingų galių. „Magų pusdieviu“ pasivadinęs laisvųjų menų magistras pragyvenimui užsidirbdavo keliaudamas per miestus, praktikuodamas kaip astrologas ir daktaras be regalijų. Išlikę archyviniai teismų įrašai liudija, kad jis buvo populiarus aukštuomenėje, vertėsi sudarinėdamas horoskopus, demonstruodavo mistines vizijas didikų dvaruose. Viena garsiausių legendų apie imperatoriui Karoliui V pademonstruotą Aleksandro Didžiojo „šešėlį“ tikriausiai turėjo realų pagrindą – manoma, kad Faustas naudojo optinius prietaisus, ir veidrodžių projekcijas ant dūmų, kas to meto publikai palikdavo neabejotiną sielų iššaukimo įspūdį. Paslaptinga Fausto mirtis Staufeno viešbutyje apie 1540 m - 1541 m., kai per nesėkmingą alcheminį eksperimentą nugriaudėjęs sprogimas sudarkė jo kūną, galutinai įtvirtino liaudies mitą apie tragišką baigtį šėtonui atėjus pasiimti Fausto sielos.
Gėtės genijus ''Fauste'' šią prieštaringą Renesanso laikų asmenybę transformavo į nemirtingą simbolį, įkūnijantį amžiną žmogaus žinojimo siekį ir tragiškas pastangas peržengti savo būties ribas.

Kieti viršeliai, 260 p. Vertė Aleksys Churginas. Iliustracijos N. Švimerio. ''Faustas'', pirma dalis.