Eilėraščiai

Autoriaus žodis

Poezijos pavasario bibliotekėlės laureatams yra galimybė eileraščius dėti iš visos kūrybos, iš ąžuolo lapais vainikuoto rinkinio arba visiškai naujus. Pasirinkau šį, trečiąjį, variantą.
Užaugau ir pradinį mokslą gavau pirmojoje nepriklausomybėje, ilgas mano gyvenimo ir literatūrinės veiklos kelias, kaip liudytojas ir dalyvis, eina per išgyventų laikų patirtis.
Išsilaikydamas kaip grynas savitos poetikos lyrikas, nesivaikiau madų, neslėpiau lietuviškumo ir katalikiškumo prasmės, pro estetiką vaizdais prasišvietę etiniai, socialiniai, ideologiniai, moraliniai asmenybės nusistatymai žmogaus, tautos ir žmonijos istorijoje. Toks ir tebesu.
2006 m. išleidau 879 puslapių knygą „Tolimos dainos. Lyrika", kurioje sudėti visi dešimt iki tol pasirodę rinkiniai - nuo pirmojo „Ir aušros, ir žaros" (1962), atstatytu pavadinimu „Naktys dega šiaurei", iki 2005 m. išėjusio „Labos nakties, naktie". Tai ne rinktinė, o, kaip juokavau jos pasirodymo proga atsakydamas į žurnalo „Gimtasis žodis" klausimus, - „dar gyvas būdamas, ruošiau savo pomirtinius raštus" („Atsitiktinai, bet lyg tyčia", 2008 m., nr. 6 ir 7). Per tokius laikus patirta visko, todėl eilėraščiai atstatyti ir sustatyti į tas vietas, kuriose turėjo būti išleistuose rinkiniuose. Iš tos knygos ir būtų galima išrankioti rinktinę.
Po „Tolimos dainos. Lyrika" 2009 m. išėjo naujas, vienuoliktas, rinkinys „Žemei labiausiai patinka žmogaus šešėlis". Poezijos pavasario laureatų serijoje dabar išleidžiamas kitas, visiškai naujas (pora eilėraščių iš anksčiau, tada nebaigtų), kuris
balansan trauktinas kaip dvyliktasis - „Nusigandusi širdis".