Ar gali būti, kad ir mes gyvename mūsų laikais?

Nebus, nes ir būti negali, kad būtum kada mano pusėj,
Tu – priekin pažengusios šalys, o aš – tos, kur vis dar prie ruso...
Lėktuvais, laivais, limuzinais tu skrieji pirmyn į gerovę,
Aš – runkelis toks paskutinis, kad jo net šernai neišrovė...

Paryžiuj, Atėnuos, Pirėnuos sapnuoju tave – kas iš to? –
Raseiniuos, Kuršėnuose, Prienuos tu niekad manęs nesapnuosi...
Kai plentais tu lėksi greituoju būdu per Europos peizažą,
Matysi: paplentėj svyruoja žmogelis... Žinok, kad tai aš...

Juozas Erlickas