„Ambra“ – tai netekties ir atsisveikinimo poezija, paveikta autorės asmeniškų išgyvenimų.
„Nusileidžiu į šulinį atminties, nusileidžiu / Į šulinį, gilų ir siaurą šulinio plyšį – ne žvaigždes matau, ne – / Tavo tolstantį siluetą ir
Daugybę kvatojančio amžino Dievo veidų –“
Vidmantė Jasukaitytė