Žurnalas „Fotografija“ Nr. 1 (33) 2017

Straipsniai:

Tomas Pabedinskas "Įžanga"
Vilma Samulionytė "Kai tau netoli keturiasdešimt ir tu vis dar esi seminaras"
Tomas Pabedinskas ir Viltė Migonytė - Petrulienė "Istorija prisiminimuose"
Gintarė Krasuckaitė "Nidos seminaro dabartis ir perspektyvos"
Tomas Pabedinskas "Žvilgsnis iš šono: Nidos seminaras tarpautiniame kontekste"
Gytis Skudžinskas "Carpe diem"
Danguolė Ruškienė "Jūros pakraštys lietuvių fotografijoje"
Rees Archibald "Nida: pajusti esamąjį laiką"


Šis žurnalo „Fotografija“ numeris skirtas tarptautiniam fotografų seminarui, kasmet rugsėjį vykstančiam Nidoje. Jo istoriją, dabartį ir ateitį aptarti paskatino solidus jubiliejus – šiemet į Nidą fotografai rinksis jau 40-ąjį kartą. Kalbėti apie seminarą šiandien įdomu ir todėl, kad jis išgyvena ypatingą savo gyvavimo etapą – fotografų susitikimų Nidoje ištakas sovietmečiu dar prisimena jų pradininkai ir pirmieji dalyviai, remdamiesi jau kitokia, laisvės sąlygomis įgyta patirtimi vertina jaunesni fotografai, o pati jauniausia seminaro dalyvių karta ir kiti sąlyginai neseniai šį savitą reiškinį „atradę“ seminaro dalyviai formuoja naujas jo tradicijas.

Naujų iššūkių seminaro rengėjams kelia ir nuo pat jo gyvavimo pradžios svarbus buvęs tarptautiškumo aspektas. Šiandienos globali fotografijos scena, perpildyta įvairaus pobūdžio renginių, seminaro organizatorius verčia iš naujo apmąstyti renginio unikalumą. Šiame procese aktualios ne tik seminaro dalyvių iš užsienio, bet ir tarptautinės veiklos patirtį sukaupusių lietuvių fotografijos žinovų mintys apie fotografų susitikimų Nidoje reikšmę šiandien ir prasmę ateityje.

Nidos seminaro tema žurnale „Fotografija“ – nebe nauja. Jai buvo skirti du 2014 m. žurnalo numeriai, kuriuose išsamiai seminaro istoriją apžvelgė fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas ir žurnalistas bei Nidos seminarų metraštininkas Povilas Sigitas Krivickas.

Kuo šis žurnalo numeris kitoks? Kuo papildo jau, regis, nemažai aptartą temą? Viena vertus, jame daug dėmesio skiriama seminaro dabarčiai, šių metų jubiliejiniam renginiui ir ateities perspektyvoms. Kita vertus, į Nidos seminarą pažvelgiama iš atvirai asmeninių, subjektyvių pozicijų, ir taip tiek užrašyta, tiek šiandien dar tik rašoma istorija praturtinama žmogiškuoju faktoriumi, suteikiama gyvybė sausiems faktams. Ši, žmogiškoji, asmeniškai išgyventa seminaro patirtis, kaip atskleidė daugelio šio numerio autorių mintys, dažnai ir yra svarbiausia. Be to, ji yra glaudžiai susijusi ne tik su fotografija, bet ir su savita Nidos „vietos dvasia“. Ją dar kartą pajausti padės Lietuvos pajūrio fotografijos istorijos apžvalga, įvairių fotografijos ir kitų menų žinovų parinktos fotografijos bei ypač asmeniški ir ne vien vaizdine patirtimi pagrįsti garso menininko iš Australijos Reeso Archibaldo įspūdžiai iš žiemiškos Nidos.

Tęstinumas, aktualumas, ateities galimybės, betarpiškas bendravimas ir ypatinga vietos aura – tai šio numerio siūlomos koordinatės, kurios turėtų padėti orientuotis ilgametes tradicijas, skirtingus kūrybinius požiūrius ir idėjų įvairovę apimančio Nidos seminaro žemėlapyje. Galbūt jos padės nustatyti ir kursą, kurio verta laikytis ateinančiais dešimtmečiais.