Viktoras Vizgirda (1904-1993) yra viena ryškiausių XX a. Lietuvos dailės asmenybių. Kūrėjas, pedagogas, dailės gyvenimo organizatorius, dailės kritikas - visur palikti jo veiklos pėdsakai, sutapę su esminiais lietuvių dailės posūkiais, jos plėtros vingiais ir tautos istorijos pokyčiais. Baigęs Kauno meno mokyklą, studijavo meną ir tobulino įgūdžius Paryžiuje - čia praleisti vieneri metai dailininkui padarė stiprią įtaką. 4-ajame dešimtmetyje kartu su dailininkų grupe ARS stojo už lietuvių dailės modernėjimą, suartėjimą su europine dailės patirtimi ir naujovėmis. 1944-ieji lemtingai pasuko dailininko gyvenimą: teko emigruoti, o nuo 1950 m. apsigyventi JAV. Knygoje apžvelgiama V. Vizgirdos tapyba, jos stilistikos raida nuo Kauno meno mokyklos laikų iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos, vertinami jo nutapyti peizažai, natiurmortai, portretai, dailėtyros straipsniai, ryšiai su palikta Tėvyne. Pateikiamas išsamus dailininko kūrinių sąrašas, personalinių ir svarbiausių grupinių parodų sąrašai, atrinkta dailininko bibliografija.